Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje laimėta I vieta

spauda2015 m. balandžio 8-9 dienomis Kaune vyko Lietuvos mokinių technologijų olimpiada. Šių metų olimpiados tema – „Po kūrėjo delnu…”. 66 mokiniai iš Lietuvos rajonų buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes, o savo gebėjimus demonstravo tekstilės, konstrukcinių medžiagų, mitybos ir dizaino srityse. Mokiniai dirbo dvi dienas ir pristatinėjo savo darbus, stengdamiesi pademonstruoti išradingumą bei atskleisti jiems pasiūlytą temą. Renginio metu mokytojams taip pat buvo sudarytos sąlygos pademonstruoti savo gebėjimus, visi mielai įsitraukė į jiems pasiūlytas veiklas ir nuoširdžiai dirbo, o vėliau pristatė savo kūrybos vaisius. Maloniai nustebino surengta mokinių namų darbų paroda, kurioje visi galėjo pasisemti naujų idėjų ir minčių.

Goda Katkutė, Šiaulių Dainų progimnazijos 8b klasės mokinė, Lietuvos mokinių tecnologijų olimpiadoje užėmė I vietą (mokytoja Sandra Motuzaitė Jurienė) ir buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu bei aukso medaliu.

Labai džiaugiamės ir didžiuojamės Godos pasiekimais!

Informaciją parengė vyr. technologijų mokytoja S. Motuzaitė-Jurienė

Jaunajam dramaturgui padėka už teatrinės raiškos modernumą

file52532849_3a2e11ccPanevėžio Juozo Miltinio gimnazija yra nuolatinė jaunųjų dramaturgų konkursų organizatorė – bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija kas dveji metai sukviečia šalies jaunuosius dramaturgus. 2015 m ši gimnazija mini 20 –metį, kai jai suteiktas žymaus režisieriaus vardas. Paskelbtame šių mokslo metų konkurse dalyvavo 28 šalies mokyklos ir gimnazijos, pjeses atsiuntė 56 jaunieji Lietuvos dramų kūrėjai, sukūrę 48 darbus. Dominykas Ivanauskis, Klaipėdos rajono Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientas, siuntė savo sukurtą absurdo dramą ,,Ponas Aš Teisus“, pagal kurią pastatytą spektaklį kartu su savo jaunaisiais draugais Gargždų kultūros centre jau buvo pristatęs miesto bendruomenei. Visų dalyvių atsiųstos dramos įvertintos profesionalios komisijos, mokiniams išsakytos nuoširdžios recenzijos.

Tikrai vertinga patirtis, kad turėjome galimybę balandžio 9 – 10 dienomis dalyvauti konkurso baigiamojoje dalyje – seminare mokiniams ir mokytojams ,,Kūrybos laboratorija“. Čia per dvi dienas buvo paskelbti prizininkai ir laureatai, geriausių autorių pjeses suvaidino Miltinio gimnazijos moksleiviai ir jų teatro mokytojai. Antrąją dieną buvo pristatyta Lietuvos moksleivių pjesių rinktinė ,,Balsai“ (2-as papildytas leidimas), kuri padovanota visoms mokykloms – šio konkurso dalyvėms. Antrąją dieną Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje vyko filmo ,,Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“ premjera ir knygos ,,Juozas Miltinis. Teatras kaip Ugnies žemė“ pristatymas. Vėliau – literatūriniai pjesių skaitymai.

           Norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje vyksta toks renginys, kuris suvienija šalies teatro mokytojus ir mokinius, pamilusius dramą, gebančius kurti ir analizuoti pjeses, nes mokykliniame teatre dramaturgijos klausimas opus: dažniausiai patiems mokytojams tenka kurti scenarijus pagal rašytojų tekstus, juos pritaikyti scenai. Kaip mokyklinio teatro režisierė turėjau nuostabią galimybę išgirsti, kaip jaunieji kūrėjai diskutavo apie tai, kas yra kuriantis žmogus, ar galima apskritai vartoti sąvoką ,,kūrėjas“, kai dar tik pradedi eiti savo keliu… Taip pat džiaugiuosi galimybe bendrauti su nuoširdžiais Miltinio gimnazijos lietuvių kalbos ir teatro mokytojais, direktoriumi bei pavaduotoja, šio konkurso koordinatore Virginija Milaševičiene. Svarbūs ir naudingi buvo susitikimai su pakviestais teatro profesionalais ir svečiais: aktore V. Kochanskyte, rašytoja Laura – Sintija Černiauskaite, KU teatrologe J. Grigaitiene. Na, o Dominykui esu dėkinga už pasitikėjimą, už netikėtą diskusiją apie knygas, kiną ir literatūrą kelyje Gargždai – Panevėžys. Teatras, dramaturgija, scena. Trys raktiniai žodžiai, užburiantys kūrybingos sielos mokinius. Su tokiais ir susitinku ,,Vaivorykštės“ gimnazijoje.

Rasa Rusteikienė,

Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Jaunųjų tyrėjų mokymai Vilniuje kovo 25-27 d.

tyrejaiŠių metų kovo 25-27 dienomis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre I-III klasių gimnazistų grupė antrą kartą dalyvavo praktiniuose mokymuose stacionarioje mokslinėje laboratorijoje.

Mokiniai, vasario mėnesį susipažinę su keturiomis mokslo sritimis – nanotechnologijomis, mikrobiologija, biochemija ir biofizika, kovo mėnesį turėjo įgyvendinti pasirinktos srities mokslinius eksperimentus.

Mikrobiologijos srityje (darbų kuratorius Povilas Kavaliauskas) atlikti 3 tyrimai. Tyrimą „Mielių produkcinė nauda“ atliko Aurimas Vaitiekus ir Neda Baradinskaitė. Jo metu skirtingų temperatūrų veiktose terpėse augintos mielės, kurios skaidė gliukozę, fruktozę ir krakmolą. Gautos medžiagos tirtos reagentais, registruota, kurių suskaidytų medžiagų buvo daugiau ar mažiau. „Mikrobų pernešimas“ – tai turbūt labiausiai visus sudominęs tyrimas. Neįprastas jis buvo tuo, kad jo atlikimui reikėjo skrosti du, insektariume augintus, tyrimui užmigdytus tarakonus. Jų virškinimo trakte buvo rasta e.Coli ir Salmonella bakterijų (tyrimą atliko Iveta Časonytė). Ugnė Špokauskaitė, naudodama skirtingas dezinfekuojančias priemones, atliko delnų tepinėlių tyrimą.

Biochemijos srityje (darbų kuratorė Liudmila Bulko-Ligionienė) buvo atlikti 2 tyrimai. Tyrimą „Augalinių aliejų analizė. Triaciglicerolių hidrolizė“ atliko Bernadeta Navickaitė. Vykdyta augalinių aliejų hidrolizė su KOH. Proceso metu išaiškinta augalinių aliejų sudėtis – kokios medžiagos jį sudaro ir į ką jis skaidomas, patekęs į žmogaus organizmą. Kornelija Tolvaišaitė ir Faustina Urbanavičiūtė eksperimento „Baltymų kiekis sode auginamų ir parduotuvėse parduodamų obuolių tyrimas“ metu ištyrė, ar obuoliuose yra baltymų ir bakterijų, aiškinosi, kokius – „naminius“ ar parduotuvėje parduodamus obuolius verta ir sveika vartoti.

Biofizikos srityje (darbų kuratorė Lina Steponavičienė) buvo atliekami 2 tyrimai.Tyrimo „Kamuoliukus renkantis robotas“ metu Mindaugas Mikalauskas iš „LegoMindstorms“ detalių sukonstravo ranką, kuri pagal spalvas turėjo atskirti daiktus. Programavimo dėka robotukas mokėjo paimti duodamą kamuoliuką, jei jis raudonas – pasilikti jį, jei mėlynas – atmesti. Teodora Plepytė ir Neda Jarašūnaitė atliko tyrimą „Žmogaus ir gyvūno plaukų struktūros pakitimai skirtingos koncentracijos rūgštyse“. Jo metu FTIR (Furje spektroskopo) ir SEM (skenuojančio elektroninio mikroskopo) pagalba registruota, kaip reaguoja žmogaus, katės ir šuns plaukai į skirtingų koncentracijų acto ir druskos rūgštis, darytos spektrinė, taškinė, linijinė analizės.

Nanotechnologijų srityje (darbų kuratorė Julija Baniukevič) atlikti 2 tyrimai. Greta Tručinskaitė ir Auksė Laurutytė savo tyrimo „Plaukų paveikimas tinkamose temperatūrose“ metu tyrė dažyto/nedažyto, virinto/nevirinto plaukų mėginius, aiškinosi, kaip aukšta temperatūra veikia skirtingus plaukus. Laurynas Kerežius, Matas Gabalas, Erikas Čilinskis eksperimento „Medžiagų paviršių tyrimas“ metu ištyrė skirtingų medžiagų paviršius, padengtus skirtingomis cheminėmis medžiagomis, gamino hidrofobinius pluoštus iš medžio ir tekstilės.

Gimnazistai savo tyrimų rezultatus ir išvadas pristatė vieni kitiems bei į praktinius mokymus atvykusiems kitų Lietuvos gimnazijų biologijos, fizikos ir chemijos mokytojams. Kiekvienas darbas buvo skirtingas ir savotiškai įdomus. Tyrimų metu neviskas pavykdavo iš pirmo karto, visa tai reikalavo daug atsakingumo, ryžto, smalsumo, tačiau nė vienas gimnazistas nenuleido rankų, ėjo toliau, bandė. Gimnazija turi didžiuotis tokiais savo mokinių, kaip jaunųjų tyrėjų, pasiekimais, nes tai – ne eilinė galimybė, ne kiekvienai mokyklai, o tiksliau – jos mokiniams, suteikiama tokia nuostabi proga prisiliesti prie mokslininko kasdienybės, paragauti nelengvai uždirbamos duonos, pajausti, kaip svarbu tirti ir duoti žmonėms rezultatus. Nė vienas gimnazistas nenusivylė, kiekvienas pasiekė tai, ko siekė, žinoma, su nuostabių, patyrusių, draugiškų, patariančių, išmintingų, darbą išmanančių mokslininkų pagalba. Dėl to esame tikrai nuoširdžiai dėkingi!

Šiulių „Saulėtekio“ gimnazijos IIa klasės gimnazistė Teodora Plepytė

Kviečiame V–XII klasių moksleivius dalyvauti esė ir trumpametražio filmuko konkurse

LEU IF SA logotipasLietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto studentų atstovybė (IF SA) skelbia esė ir trumpametražio filmuko konkursą, skirtą Etnografinių regionų metams paminėti. Jame gali dalyvauti Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų V–XII klasių moksleiviai.

Filmuko ir esė tikslas – skatinti jaunimo domėjimąsi savo etnografinio regiono išskirtinumu ir kartu prisidėti prie tradicijų puoselėjimo savo krašte ir mokykloje. Taip pat skatinti kūrybinių gebėjimų plėtojimą, kritinį mąstymą, gebėjimą išsakyti savo nuomonę, remiantis savo krašto istorija, papročiais ir tradicijomis.

Konkurso sąlygos skelbiamos oficialiame LEU studentų atstovybės internetiniame puslapyje (www.leusa.lt) ir LEU Istorijos fakulteto puslapyje (http://leu.lt/lt/if_sa/if_sa_naujienos/leu-if-sa-wmfx.html). Juose rasite ir anketą, kurią kartu su darbu (esė) reikia atsiųsti iki 2015 m. gegužės 3 d. el. paštu ifsa@leu.lt. Esė turėtų būti orientuota į pasirinkto etnografinio regiono išskirtinumą. Konkretų temos pavadinimą suformuoja pats darbo autorius.

Jeigu moksleivis pasirinko kurti filmuką, jį reikia įkelti į Youtube. Filmuko nuorodą ir užpildytą anketą reikia siųsti el. paštu ifsa@leu.lt iki 2015 m. gegužės 3 d. Filmuko, kurį gali kurti vienas ar keli autoriai, trukmė – iki 2 minučių. Pagrindinė filmuko tema – etnografinių regionų išskirtinumas, remiantis istoriniais faktais, tradicijomis, šventėmis (etnografinių regionų išskirtinumo reikšmė šiuolaikinio jaunimo akimis, pasirinkto etnografinio regiono kasdienybė, kaip atsispindi įvairios tradicijos ir išskirtiniai bruožai dabartyje ir pan.). Konkurso organizatoriai gali paprašyti dalyvio atsiųsti geros kokybės filmuko versiją. Atsiųsti filmukai gegužės 4 d. bus talpinami LEU Istorijos fakulteto studentų atstovybės Facebook paskyroje. Dalyviai galės rinkti balsus (Like), kurie bus pridedami prie bendro vertinimo.

2015 m. gegužės 12 d. vyks konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Konkurso nugalėtojams bus suteikta galimybė pristatyti savo darbus „LEU Istorikų dienos‘15 – Etnografinių regionų metus beminint“ renginio metu. Darbų vertinimo komisiją sudarys LEU Istorijos, Lituanistikos fakultetų dėstytojai, Istorijos fakulteto studentų atstovybės nariai.

DRAUGYSTĖS JŪROJE SKĘSTA PATYČIŲ LAIVAI

DSCN4849Jurbarko r. Jurbarkų darželio-mokyklos mokiniai ir darželio ugdytiniai džiaugsmingai įsijungė į Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ 2015. Šios savaitės veiklas apjungė idėja – DRAUGYSTĖS JŪROJE SKĘSTA PATYČIŲ LAIVAI. Mokiniai lankstė popierinius laivelius, į juos „krovė“ visas blogas mintis bei patirtas nuoskaudas ir „skandino“ Draugystės jūroje. Darželinukai pasirūpino, kad šioje jūroje gyventų jų pagamintos žuvytės, skraidytų žuvėdros.

Visą savaitę vyko pokalbiai, diskusijos apie tai, kas yra patyčios, kaip jų išvengti, ką daryti susidūrus su jomis. Vaikai piešė piešinius, žiūrėjo filmukus.

Savaitės finalas – Kapitono Flinto koncertas, kurio metu jis su vaikais kalbėjosi apie draugystę, patyčias, gerus ir negerus poelgius. Ir darželinukai, ir mokiniai buvo apdovanoti dovanėlėmis su palinkėjimais visada būti gerais draugais.

Netradicinės netradicinių kiaušinių ridenimo varžybos Dainų progimnazijoje

DSCF6110Susėdus prie Velykų stalo mušti kiaušinius – senas lietuvių paprotys, be kurio tikriausiai neapsieina nė viena šeima. Tačiau vertėtų nepamiršti ir kito smagaus žaidimo – margučių ridenimo. Nekantriai laukdami artėjančių švenčių,  Šiaulių Dainų progimnazijos 5 – 6 klasių moksleiviai  kovo 26 d. rinkosi į netradicines netradicinių kiaušinių ridenimo varžybas, kurias organizavo kūno kultūros mokytoja Edita Gapšienė.   Iš pirmo žvilgsnio gal moksleiviams pasirodė, kad ridenimas nėra sudėtingas žaidimas ir pelnyti taškus bus tikrai lengva, tačiau tik  ridendami  įvairaus dydžio ir svorio kiaušinius, kurie riedėjo irgi netradiciškai, suprato, kaip svarbu pasirinkti tinkamą strategiją, numatyti riedėjimo trajektoriją, kuri garantuotų sėkmę, tinkamai pasirinkti margutį kiekvienam ridenimui. Riedantys margučiai kėlė daug juoko, teigiamų emocijų, palaikymo šūksnių  ir net nusivylimo atodūsių. Įtemptos varžybos baigėsi, paskelbti nugalėtojai – 5b klasės 1-oji komanda ir 6a klasės komanda. Jos apdovanotos progimnazijos diplomais, o visi dalyviai  –  padėkomis.

Renginio organizatorė, kūno kultūros mokytoja Edita Gapšienė

Integruotų mokomųjų dalykų konkursas „Žemė – mūsų namai“

geraKovo 26 d. Šiaulių „Sandoros” progimnazijoje vyko integruotų mokomųjų dalykų konkursas „Žemė – mūsų namai“, skirtas tarptautinei Žemės dienai paminėti.

Konkurso tikslas – skatinti mokinių kūrybiškumą, ugdyti pažintinius bei intelektualinius gebėjimus, meilę gimtajam kraštui, kalbai, mūsų aplinkai ir gamtai.

Konkurse dalyvavo  devynios Šiaulių miesto progimnazijų 7 klasių mokinių komandos, kurias sudarė po 6 narius. Dainų progimnazijos komanda užėmė I-ąją vietą! Komandos nariai Ainius Pikūnas 7a, Grantas Šapkinas 7a, Gvidas Vasylius 7a, Eglė Genytė 7b, Justina Orlauskaitė 7c ir Karolina Preimontaitė 7c (mokytoja V. Jasevičienė) turėjo atlikti įvairias užduotis iš kalbų, matematikos, gamtos mokslų, istorijos, technologijų ir muzikos dalykų. Laimėtojai ir dalyviai buvo apdovanoti saldžiais prizais, padėkos raštais.

 

Informaciją paruošė biologijos mokytoja metodininkė                 Vilma Jasevičienė

Metų mokytoja V. Meškaitienė: „Dirbti mokykloje be pašaukimo būtų sunku“

DSC_5317Mokiniams, svarstantiems apie pedagogo kelią, šiemet Metų mokytojo premiją gavusi Šakių „Varpo“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vilija Meškaitienė patartų pagalvoti apie tai, kad jie renkasi vieną iš atsakingiausių darbų. Šis apdovanojimas mokytojai – svarbiausias jos darbo įvertinimas. „Gavusi šį apdovanojimą pagalvoju, kad ėjau teisingu keliu“, – tvirtina Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) absolventė V. Meškaitienė. Beveik 30 metų dirbanti pedagogė įsitikinusi, kad, norint išlikti įdomiam, reikia daug domėtis, ypač naujais dalykais, ir suprasti vaiko raidos procesą, nes tik tada jis galės tobulinti savo talentus.

Svajojo nuo vaikystės

„Tikriausiai jau nuo pirmos klasės žinojau, kad noriu būti mokytoja. Tam įtakos turėjo mano pirmoji mokytoja E. Šimkūnienė, lietuvių kalbos mokytojos G. Alinskienė, N. Masteikaitė. Dar svajojau stoti į aktorinį, lankiau dramos būrelį, bet neišdrįsau. Ši veikla man paliko didžiulį pėdsaką. Mano gyvenime atsirado teatras“,– prisimena V. Meškaitienė, kuri ne tik moko lietuvių kalbos, bet yra ir teatro mokytoja ekspertė, mokyklos vaikų ir jaunimo dramos studijos vadovė ir režisierė.

1984 m. baigė Lietuvos edukologijos universitetą (anksčiau VVPI) ir pradėjo dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Pedagogė 25 metus vadovauja  dramos studijai. „Mokykla prieš 15 metų pasirinko kryptingo meninio ugdymo programą, tai dirbu ir teatro mokytoja“, – pasakoja V. Meškaitienė.

Metų mokytoja tvirtina, kad nė dienos nepasigailėjo pasirinkusi šias studijas. „Tai pašaukimas. Dirbti mokykloje be pašaukimo būtų sunku“, – sako LEU absolventė.

„Pedagoginis institutas (dabar LEU – aut. past.) buvo erdvė, kurioje man buvo gera. Čia įgavau ne tik žinių, bet ir sutikau daug įdomių dėstytojų, kurie sugebėjo ne tik perteikti savo dėstomą dalyką, bet ir mokė nepalūžti, atkakliai siekti tikslo, domėtis menu. Negaliu nepaminėti  dėstytojos Irenos Veisaitės. Jos paskaitos ir teatro seminarai buvo atgaiva jaunam žmogui, jos elegancija, erudicija  man paliko pačius šilčiausius prisiminimus. Jai turiu padėkoti ir už bendravimą po studijų. Manau, kad būtent ši dėstytoja  mane užkrėtė geruoju teatro virusu“, – prisiminimais dalijasi V. Meškaitienė.

Mokosi ir pati

  1. Meškaitienė sako, kad mokydama mokosi ir pati: „Mano mokiniai yra ir pirmokai, ir antrokai, ir ketvirtokai, ir šeštokai, ir aštuntokai, ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai. Dramos studijoje dalyvauja mokiniai nuo 8 iki 12 klasių, todėl susitinku su įvairaus amžiaus žmonėmis. Pamokos irgi skirtingos. Pradinukai žavi savo nuoširdumu ir žaismingumu. Jie duoda geros energijos pliūpsnį. Iš vyresniųjų klasių mokinių įgaunu jaunatviškumo. Būtent jie man neleidžia sustoti, kai kažkas nesiseka“.

Metų mokytoja V. Meškaitienė, paprašyta palyginti save su šiuolaikiniais mokiniais, sakė, kad šiandien mūsų visuomenė ir mokykla labai keičiasi. „Šiandieniniai mokiniai daug imlesni, išmano naująsias technologijas, juos sunkiau sudominti. Manau, kad mano kartos mokiniai labiau skaitė knygas. Mokytojas buvo žinių šaltinis, o dabar jis – vienas iš šaltinių“, – tvirtina ji.

Reikia domėtis

„Pedagogo darbe svarbu parodyti žmogiškumą, mokėti susitarti su mokiniu, stengtis jį suprasti, mokėti išklausyti, turėti kantrybės, kartais negirdėti tai, ką girdi. Mokiniams, svarstantiems apie pedagogo kelią, patarčiau pagalvoti apie tai, kad jie renkasi vieną iš atsakingiausių darbų, kad jie visą gyvenimą turės studijuoti dėstomą dalyką ir dalinti save mokiniams“, – sako ji.

Pasak Metų mokytojos premiją gavusios LEU absolventės V. Meškaitienės, šiuolaikinėje visuomenėje reikia ugdyti šiuolaikišką mokinį. „Kai aš mokiausi mokykloje, mokytojo žodis buvo paskutinis ir neginčijamas. Dabar mokytojas ir mokinys yra partneriai. Jei nori išlikti įdomus kaip mokytojas, kaip asmenybė, turi labai daug domėtis, ypač naujais dalykais. Reikia suprasti vaiko raidos procesą, nes tik tada jis galės tobulinti savo talentus, išmoks gerbti kitus žmones, taps žmogumi, kuris atsakingai priims sprendimus, darysiančius įtaką jo ir šalia esančių žmonių ateičiai.

Paklausta, kokia bus ateities mokykla, Metų mokytoja atsakė, kad ateities mokykloje dirbs laisvas nuo standartų, bet labai atsakingas mokytojas. Jis sugebės sparčiau ugdyti mokinių gebėjimus, reikalingus ateities pasauliui.

Svarbiausias įvertinimas

„Tai svarbiausias mano darbo įvertinimas“, – sako šių metų kovo mėnesį Vyriausybėje kartu su dar keturiais pedagogais geriausio Metų mokytojo premiją gavusi Šakių „Varpo“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, teatro mokytoja ekspertė, mokyklos vaikų ir jaunimo dramos studijos vadovė ir režisierė ir LEU absolventė V. Meškaitienė. Tačiau priduria, kad labai brangina ir Šakių rajono savivaldybės apdovanojimus „Aitvaras“: už kultūrinę veiklą 1997 ir 2006 m. Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studija apdovanota „Metų kolektyvo“ nominacija. 2011 m. dramos studija, kaip geriausias metų kolektyvas, gavo Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą apdovanojimą „Aukso paukštė“ . Tai aukščiausias mėgėjų meno kolektyvo apdovanojimas Lietuvoje.

Pilietiškumo pamokos Europos Parlamente

         DSCN1179Šie mokslo metai mums, Antano Smetonos gimnazijos 3 b klasės gimnazistams, ypač sėkmingi. Mokinių komanda (Agnė Pociūtė, Gabrielė Grabauskaitė, Gabija Paunovaitė, Tautvydas Dirsė ir Iveta Lenčiauskaitė) dalyvavo respublikiniame konkurse „Euroscola“, tapo nugalėtojais ir iškovojo galimybę visai klasei aplankyti Europos Parlamentą Strasbūre ir kitas Europos šalis.

               Kovo 11-osios rytą autobusu leidomės į kelionę. Vakarop pasiekėme Čekijos sostinę Prahą, pavaikščiojome po įspūdingą senamiestį (ypač visus sužavėjo Auksinė gatvelė, Šv. Vito Katedra, Karalių rūmai), gėrėjomės vakariniu Prahos vaizdu nuo Karolio tilto. Norėdami paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines prie miesto rotušės pastato, kuriame įtaisytas astronominis laikrodis, sugiedojome Lietuvos himną. Žinoma, sulaukėme smalsių praeivių žvilgsnių, kai kas mus fotografavo, filmavo. Tačiau mus labai maloniai nustebino tai, kad kai kurie žmonės iš Tautiškos giesmės melodijos, kalbos atpažino, jog esame lietuviai.

                 Žinoma, įdomiausios veiklos mūsų laukė Europos Parlamente, į kurį suvažiavo mokiniai iš 23 Europos sąjungos valstybių. Pirmiausia turėjome pristatyti savo šalį, miestą, mokyklą. Po to pasiskirstę į mišrias grupes analizavome šiuolaikiniam jaunimui aktualias problemas (nedarbo, bendros ES kariuomenės steigimo, migracijos, tolerancijos ir pan.), pristatėme diskusijose priimtus bendrus sprendimus. Dalyvaudami diskusijose, susitikimuose su europarlamentarais supratome, kad parlamentinė kalba skiriasi nuo mūsų vartojamos kasdienės kalbos, kaip svarbu mokytis kitų kalbų, tobulinti anglų kalbos žinias, retorikos įgūdžius, domėtis visuomeninėmis, politinėmis aktualijomis. Visi džiaugėmės, kad dalyvaudami bendrose veiklose įgijome naujų draugų .
Kitas dvi dienas praleidome Paryžiuje. Aplankėme Napoleono kapą, žavėjomės Paryžiaus Dievo Motinos katedra, Aleksandro III tiltu, lankėmės Luvro, kvepalų muziejuose. Vakare pakilę į antrąjį Eifelio bokšto aukštą gėrėjomės šviesos jūroje paskendusiu miestu. Didelį įspūdį paliko karališkieji Versalio rūmai ir sodai bei Monmartras.

             Grįždami namo užsukome ir į kitus Europos miestus. Amsterdame laiveliu plaukėme kanalais, nustebino tai, kad miesto gyventojai beveik nevažinėja automobiliais- tik dviračiais. Berlyne pabuvojome prie Reichstago, Brandenburgo vartų, Berlyno sienos…
Iš kelionės grįžome kupini įspūdžių, pasisėmę neįkainojamos patirties. Per savaitę aplankėme keturias Europos sostines, Europos Parlamentą, įgijome naujų draugų iš skirtingų šalių. Pažintis su Europos Parlamento veikla pažadino pilietiškumą, domėjimąsi šios institucijos veikla, norą būti aktyvesniems, mokytis užsienio kalbų, diskutuoti. Esame dėkingi klasės auklėtojai Daivai Vaišvilienei už paskatinimą dalyvauti konkurse ir naujus potyrius, o lydinčioms mokytojoms Rimai Perednienei ir Audrai Mockienei – už rūpestį ir pagalbą kelionės metu.

              Sakoma, kad kiekviena kelionė- tai pokytis gyvenime, atradimas savęs ir kitų. Po kelionės iš tiesų jaučiamės brandesni, tolerantiškesni, atradę norą keliauti, studijuoti kalbas, pažinti pasaulį.

                 Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos 3b klasės mokinė Iveta Lenčiauskaitė

3 b klasės gimnazistės Dominykos Dikaitės nuotraukoje- Gimnazistai prie Europarlamento Strasbure

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos 1c klasės mokiniai OPA užsiėmime

o-READING-PILE-OF-BOOKS-facebook

1c klasės mokiniai su mokytoja Daiva Popoviene pagal OPA projektą lankėsi ŠPRC Statybos ir mechanikos skyriuje, Statybos sektoriuje. Mokiniai dalyvavo naujausioje kompiuterių klasėje, kur buvo pravesta darbo su kompiuteriu pamoka. Profesijų mokytojos I.Urmonienė ir L.Šimkevičienė papasakojo apie artėjančią svarbią šventę – Šv.Velykas. O tada pirmokai kibo į darbą – kompiuterine programėle margino kiaušinius, išmoko darbelį išsaugoti kompiuterio darbalaukyje ir patys galėjo savo darbelius atsispausdinti. Grįžę į klasę, atspausdintus darbelius iškirpome ir padarėme puikias Velykines atvirutes, nupieštas kompiuterio pagalba.

 

Mokytoja Daiva Popovienė